Pelėdų kalnas prašosi tyresnio mūsų žvilgsnio.

Kauno žaliakalnio gyventoja Elena Kovėrienė

Šiandien  Pelėdų kalnas tarsi prašosi naujo,  tyresnio, skaidresnio mūsų visų žvilgsnio, neaprūkusio privačių žmonių poreikių tenkinimu. Iškilo grėsmė sunaikinti šios istorinės, unikalios erdvės visuomeninę, kultūrinę paskirtį, suardyti tarpukario inteligentų puoselėtą meninę jos atmosferą.

Virš Pelėdų kalno telkiasi juodi, išskirtinių, “nepilkų asmenybių”, kaip rašo interneto naujienų portalai, godumo debesys.  Vis norisi kur gražiau, romantiškiau, arčiau “centro”, išskirtiniau…

Sudėtingas Lietuvos istorijos laikotarpis – sovietmetis, baigėsi, tačiau jo palikti reliktai tebestovi. Vienas jų, buvusios  Stepo Žuko technikumo studentams skirtos dirbtuvės. Šiuo metu jos privatizuotos, savininkas keičia savininką, bet jos stovi, ardydamos bendrą Pelėdų kalno erdvinę kompoziciją, primindamos apie nužmoginimo politiką, vykdytą okupantų.

kaunas 20150426 072

Atėjo nauji laikai, regis, alsuojantys laisve, pagarba praeičiai…

Paradoksalu, kad tai, kuo šiandiena galime laisvai džiaugtis, netgi didžiuotis, norime sunaikinti.  Vardan ko? Gyvenamo lofto, ūkinio sandėliuko, privataus sodelio parko teritorijoje.

Džiaugiuosi, kad Pelėdų kalnas šiandiena sulaukė deramo inteligentijos dėmesio, visuomenės palaikymo. Norint atskleisti, išsaugoti Pelėdų kalno kaip itin svarbios tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai vietos istoriją, būtina pasitelkti kūrybingumą.

Ar gali vienas pasiūlymas – įrengti privačius gyvenamuosius loftus vietoje buvusių dirbtuvių – būti vienintelis, nesvarstomas, neatšaukiamas, neapskundžiamas. Manau, kad derėtų skelbti viešą, konkursą, pastato renovacijai. Visų pirma išsaugoti jo, kaip visuomeninio statinio funkciją. Juk pelėdų kalnas vieša Kauno erdvė – mūsų visų erdvė.

Galbūt vertėtų pasvarstyti ir apie buvusių dirbtuvių nugriovimą, pagerbiant tarpukario Kauno menininkų, garsinusių Lietuvos vardą pasaulyje, estetinius ieškojimus, patriotines idėjas.

Reklama